LEAN ŽODYNAS

LEAN – reiškia – sukurti daugiau vertės vartotojui, naudojant mažiau: laiko, energijos, medžiagų, žaliavų, darbo, įrengimų ir t.t.

Lean organizacija – siekia vis geriau suprasti, kas sukuria vertę vartotojui ir susitelkia į svarbiausius procesus, kad ją nuolatos didintų. Svarbiausias tikslas suteikti vartotojui idealią vertę, per idealius procesus be švaistymo. Tai vyksta per visuotinį dalyvavimą keliant ir sprendžiant problemas.

Lean transformacija – organizacijos kaip sistemos pokytis, įgalinantis sukurti didesnę pridėtinę vertę vartotojams naudojant mažiau, per organizacijos darbuotojų įtraukimą į problemų kėlimą ir jų sprendimą.

Vykstant Lean transformacijai, pokytis visada vyksta šiose penkiose dimensijose: 1) Problemų kėlimo, tikslų nustatymo ir susitelkimo būdas, 2) Atliekamo darbo keitimo būdas, 3) Darbuotojų gebėjimų ugdymo būdai, 4) Vadovų elgsena darbe ir vadybos sistema, veiklos matavimo ir vertinimo sistema, 5) Vertybės ir pamatinės nuostatos. Žr. Lean transformacijos įmonėje pavyzdį.

Gemba (Genba) – japonų kalboje reiškia, „Aktuali/reali vieta” kur vyksta veiksmas. Gemba – tai koncepcija, neverčiama į kitą kalbą, nes vertimas panaikina prasmę. Kartais Gemba – verčiama į “darbo vieta”. Tačiau tai netikslus vertimas, neatspindintis Gemba prasmės. Pavyzdžiui – Gamybos vadovo/-ės darbo vieta yra jo darbo kambarys, kur yra jo/jos darbo priemonės, tačiau Gamybos vadovo/-ės Gemba –bus vieta kur vyksta pati gamyba. Analogiškai Kokybės vadovo/-ės darbo vieta – jo/jos darbo kambarys. Tačiau Kokybės vadovo/-ės gembos gali būti kelios: 1) vieta kur vyksta veiksmas – gamyba ir 2)vieta kur vyksta produkto vartojimas – vartotojo darbo vieta ir t.t.

Genbutsu – Japonų kalboje reiškia, „Aktualus/realus dalykas (paslauga, dalis, detalė, komponentas, aplinkybės, defektas …)„. Pažiūrėk į šias dalis ar paslaugas ir ištirk juos kreipdamas dėmesį į faktus ir aplinkybes.

Genjitsu – Japonų kalboje reiškia „Faktai – aplinkybės„. Pristatyk savo išvadas naudodamasis faktais, siekdamas geriau suprasti kas iš tiesų vyksta gemboje.

Genchi Genbutsujaponų kalboje reiškia – eik į vietą, kur vyksta veiksmas – Gembą (tai gali būti gamyba, ofisas ir t.t.) ir savo akimis pamatyk veiksmą, dalykus/paslaugas (Genbutsu) ir kas iš tiesų vyksta – faktus (Genjitsu).

Taiichi Ohno  – visada skatino vadovautis Genchi Genbutsu principu, kuris reiškia “Eik ir savo akimis pamatyk kas iš tiesų vyksta”.

Nėra jokio kito substituto ar pakaitalo tiesioginiam stebėjimui. Organizacijose darbuotojai mėgina spręsti problemas (pvz. Kodėl buvo pagamintas defektas), keldami hipotezes, kas galėtų būti defekto priežastimi, neįsitikinę, kas iš tiesų vyksta Gemboje. Toyota organizacijoje skatinama visų pirma stebėti realybę ir susipažinti su aplinkybėmis (plačiau apie tai Problemos sprendimas). Genchi gengutsu praktikavimas kasdieną yra LEAN vadybos sistemos pagrindas.

Darbo standartas – aprašytas geriausias, šiai dienai žinomas darbo metodas, leidžiantis pasiekti nustatytus darbo saugos, kokybės ir kiekio tikslus. T.y. 2 valandas nuosekliai dirbant be kliūčių linija ir/arba individas gali pasiekti nustatytus darbo saugos, kokybės ir kiekio tikslus (t.y. pagal standartą dirbti yra įmanoma).

Just-In-time – (santr. JIT) (anglų kalboje – pačiu laiku) koncepcija. Jos esmė, kad gaminti ir/arba pateikti reikiamus dalykus ar paslaugas reikia tik kiek reikia (nei daugiau nei mažiau) ir tada kai reikia naudojant mažiausiai išteklių. Lean sistema siekia mažinti atsargų apimtis, gamybą per anksti ir perprodukciją. JIT gamybos metodas, naudojant mažai išteklių, leidžia labai greitai pamatyti kliūtis srautui. Daugelis organizacijų vengia problemų ir jas uždengia atsargomis bei pertekliniais ištekliais. Sumažinant atsargas ir išteklius, realios problemos tampa labai ryškios ir tampa akivaizdus poreikis jas spręsti. Nuostata – į paviršių iškelti problemas ir nuokrypius, yra kritinė LEAN koncepcijos dalis.

Vizualinis valdymas (angl. Visual Management) – tai priemonių visuma, padedančių greitai pastebėti nuokrypį tarp Esamos situacijos ir Tikslinės arba standarto. Dauguma mūsų yra vizualai – didžiąją dalį informacijos priimame matydami. Pamatyti darbą nėra taip paprasta, ypatingai ofiso procesuose. Todėl kuo geriau jį vizualizuosime, tuo geriau matysime kas iš tiesų vyksta ir galėsime į tai sureaguoti. Vizualiniai signalai turi būti taip parengti, kad per kelias sekundes galėtumėt įvertinti ar esama situacija darbo vietoje, ceche yra gera ar bloga (lyginant su standartu).  Jei nepavyksta šio įvertinimo padaryti per kelias sekundes, vizualinio valdymo priemonės netinkamos ir jas neatidėliojant reikia tobulinti. Vizualinio valdymo tikslas – kuo greičiau pastebėti nuokrypį ir į jį sureaguoti. Tai Kaizen veiklos pamatas.

Sutrikimas (angl: troubleshooting) – vienkartinė problema ar kliūtis, trukdanti dirbti pagal standartą. Pvz: nulūžo adata, grąžtas ir t.t. Sutrikimo šalinimo nereikia PDCA, tiesiog pašalinti sutrikimą. Pakeisti adatą ar grąžtą.

Problema / kliūtis (angl. Problem, obstacle) – Tai pasikartojantis sutrikimas, kuris įvyksta dėl tos pačios piežasties. Problema atsiranda tada, kai linija  / darbuotojas dirbdamas pagal standartą, negali pasiekti linijai keliamų kiekio, kokybės, darbo saugos tikslų. Pvz: adata pradėjo dažniau lūžinėti ir t.t.

Andon(jap.) – nuokrypio nuo standarto vizualus signalas – indikatorius. Tai gali būti šviesos, muzikinis ar garsinis signalas. Jis aktyvuojamas darbuotojo, kuris pastebėjo sutrikimą ar problemą, trukdančią dirbti pagal standartą.

Problemos sprendimas – procesas, kurio metu ieškoma poveikio priemonių pasikartojančių problemų priežastims šalinti arba šalinamos kliūtys, esančios tarp esamos ir tikslinės situacijos. Problemos sprendimo procesas būtinas, kad pradeda kartotis problemos / kliūtys, neleidžiančios dirbti pagal standartą. Problemos sprendimas vyksta PDCA būdu. Poveikį padariusios priemonės – standartizuojamos.

Poveikio priemonė (angl. Countemeasure)- priemonė ar veiksmas kuris galimai turėtų pašalinti problemos priežastį. Bet tai dar reikia patikrinti. Jei tikrinimo metu poveikis padaromas, poveikio priemonė virsta sprendimu.

Sprendimas (angl. Solution) – poveikio priemonė, padariusi reikiamą poveikį iškilusios problemos priežasčiai.

Kaizen –  tai patobulinimas: kurio metu pašalinamas švaistymas. Poreikis Kaizen atsiranda, kai dirbant pagal esamą darbo standartą darbo rezultatai netenkina keliamų aukštesnių tikslų. Patobulinimu laikoma, kai pats patobulinimas padeda įtakoti problemos priežastį, ir problemos sprendimo rezultate pasiekiama: geresnė darbo sauga, geresnė kokybė, mažiau defektų, mažiau perdarymo, mažiau laukimo, mažiau bereikalingo judėjimo, mažiau sunaudoti žaliavos, mažiau prastovų, vertės nekuriančio darbo, daroma tik tai kiek reikia, nei daugiau nei mažiau ir t.t. patobulinimas atliekamas PDCA būdu. Patobulinimas įforminamas pakeičiant esantį  darbo standartą.

PDCA – (angl. Plan, Do, Check, Act/Adjust). Plan – stebėk procesą, išsiaiškint esamą situaciją, iškelk problemą, ištirk jos priežastį ir sugalvok galimą poveikio priemonę – iškelk hipotezę, kuri visa prasideda „Jei darysime taip ir taip, tai bus taip ir taip“.  Do – atlikti eksperimentą ir pamėgink pritaikyti sugalvotą poveikio priemonę. Check – patikrint ar taikoma poveikio priemonė daro poveikį ko tikėjaisi iškeldamas hipotezę. Act – jei riekiamas poveikis padarytas, standartizuok poveikio priemonę – ją kaip veiksmą įtrauk į atitinkamą standartą. Adjust – jei poveikio priemonė nepadarė reikiamo poveikio, sugrįžt į P ir pakartok PDCA.

Operatoriaus vaidmuo: Pirmas vaidmuo – dirbti pagal standartą. Antras vaidmuo – pranešti vadovui kai įvyksta problemos / kliūtys trukdančios dirbti pagal standartą – aktyvuoti Andon. Trečias vaidmuo: teikti pasiūlymus dėl darbo standarto tobulinimo.

Gemba vadybos struktūra – Komandos narys / komandos lyderis / Grupės lyderis.

Komandos lyderio vaidmuo: Pirmas vaidmuo: standartų priežiūra, kad standartų būtų laikomasi. Antras vaidmuo: reaguoti į nuokrypius / problemas – Andon iškvietimus. Trečias vaidmuo: Tobulinti standartus. Ketvirtas vaidmuo: instruktuoti savo komandos narius.

Projektas – Veikla konkrečiam tikslui pasiekti, apribota laike ir atitinkamo biudžeto rėmuose. Projektas visada turi pradžią ir pabaigą.

A3 – tai A3 formato popieriaus lapas, kuriame atvaizduotas problemos sprendimo procesas – istorija. A3 naudojama problemos sprendimo pažangai komunikuoti. Tai geras įrankis problemų sprendimo gebėjimams ugdyti. Visas problemos sprendimo procesas turėtų sutilpti į vieną šio lapo pusę. Lapo dydžio ribotumas skatina apsvarstyti, kokia informacija yra svarbiausia ir kokiu būdu ją pateikti. Piešiniai ir schemos užima žymiai mažiau vietos nei tekstas tai pačiai idėjai apibūdinti. Problemos sprendimo procesas – PDCA procesas. žr.-> PDCA

Asaichi (japonų kalboje) (morning huddle – anglų kalboje). Rytiniai susirinkimai kaip vadybos priemonė dažnai naudojami Japonijoje, kaip dalis kasdienės vadybos sistemos, kurios siekis dažnai būna sumažinti defektų apimtis darbuotojų, dirbančių linijoje ir jų tiesioginių vadovų pastangomis. Japonų kalboje asaichi reiškia „pirmasis – svarbiausias dalykas ryte“.

Gemba rytiniuose susirinkimuose demonstruojami vakar dieną pagaminti defektai (Gembutsu) – kaip svarbiausi dalykai ryte iš po vakar dienos, kad poveikio priemonės būtų pritaikytos čia ir dabar, kad dalykai būtų gerai matomi ir „neatvėsę“ (Genchi – Genbutsu principas). Visi dalyviai susirinkime stovi. Komandų lyderiai ir darbuotojai turėtų atlikti savo vaidmenį, su įsipareigojimu niekada neperduoti tos pačios problemos kitiems, kitai dienai / pamainai.

Pamainos eigoje operatoriai pažymi defektuotus gaminius ir juos padeda į specialią pažymėta raudoną dėžę ir padaro įrašą rytinio susirinkimo atskaitoje. Kitą rytą, komandos lyderis paima defektus iš dėžės ir juos išstato rytinio susirinkimo vietose. Komandos lyderis peržiūri šiuos defektus kartu su operatoriais ir aptaria galimas poveikio priemones.

Kompetencija – Žinių, Gebėjimų (įgūdžių) ir asmeninių savybių (pvz. iniciatyva, gebėjimas dirbti komandoje) visuma, reikalinga konkrečiam darbui atlikti greitai, kokybiškai ir naudojant mažiausiai įmanomai resursų. Jei darbuotojas atlieka tam tikrą darbą pagal nustatytą standartą ir pasiekia darbo saugos, kokybės ir kiekio tikslus, laikoma kad jis kompetenciją dirbti šiame procese turi. Kompetencija gali būti 4 lygmenų. 1 – Mokosi. 2 – dirba, bet reikia priežiūros. 3 – dirba savarankiškai ir pasiekia reikiamą tempą ir darbo kokybę bei saugą. 4 – Šio darbo gali mokyti kitus.

Vadovų rutinos – periodiškai (kas dieną) pasikartojanti vadovų darbo dalis, skirta atitinkamai tikslui pasiekti. Pvz: įsitikinti kaip pavaldiniai laikosi nustatytų darbo standartų.

Ugdymas (angl. Coaching) – tai vienas iš mokymo būdų, kurio metu labiau patyręs (vadinamas mokytoju ar ugdytoju) naudodamas ugdymo metodą padeda mokiniui pasiekti asmeninių ar profesinių tikslų arba formuoti individų gebėjimus mąstyti ir/arba atlikti tam tikrą darbą. Ko bus ugdoma mokinys ir mokytojas susitaria pradžioje.  Mūsų įmonės kontekste bus ugdomi darbuotojų gebėjimai spręsti problemas PDCA metodu. Ugdymas tai procesas. Jo metu ugdytojas, užduoda tam tikrus klausimus mokiniui. Mokinys apsvarstydamas situaciją ir ieškodamas atsakymo pats atranda svarbius dalykus, kuriuos vėliau pats ir įgyvendina.

Susisiekite su mumis

Sveiki. Parašykite mums ir mes su jumis kaip galima greičiau susisieksime. Geros dienos.

Start typing and press Enter to search